1. Išgarinimo pjovimas.
Lazerinio dujofikavimo pjovimo procese medžiagos paviršiaus temperatūra pakyla iki virimo temperatūros greičio yra tokia greita, kad būtų išvengta lydymosi metu susidariusio šilumos laidumo, todėl kai kurios medžiagos išgaruoja į garą, kai kurios medžiagos išpurškiamos iš dugno plyšys yra išpūstas pagalbinis dujų srautas. Tokiu atveju reikalinga labai didelė lazerio galia.
Siekiant išvengti medžiagos garų kondensacijos į plyšio sieną, medžiagos storis neturi žymiai viršyti lazerio pluošto skersmens. Todėl apdorojimas yra tinkamas tik toms reikmėms, kuriose būtina išvengti išlydytos medžiagos pašalinimo. Procesas iš tikrųjų naudojamas tik mažose geležies bazių lydinių srityse.
Apdorojimo negalima naudoti, pvz., Medienos ir tam tikros keramikos, ir tt, tuos, kurių sudėtyje nėra lydymosi būklės, dėl medžiagos medžiagos garų kondensacijos yra mažiau tikėtina. Be to, šios medžiagos paprastai pasiekia storesnius pjūvius. Lazerinio dujofikavimo pjovimo metu optimali sija fokusuojama priklausomai nuo medžiagos storio ir pluošto kokybės. Lazerio galia ir dujofikacijos šiluma turi tik tam tikrą poveikį optimaliam fokusavimo padėčiai. Kai tam tikras plokštelės storis, maksimalus pjovimo greitis yra atvirkščiai proporcingas medžiagos medžiagų dujofikacijos temperatūrai. Reikalingas lazerio galios tankis yra didesnis nei 108 W / cm2 ir priklauso nuo medžiagos, pjovimo gylio ir spindulio fokusavimo padėties. Tam tikro plokštelės storio atveju daroma prielaida, kad yra pakankamai lazerio galios, o didžiausias pjovimo greitis ribojamas dujų srauto greičiu.
2. Lydymas ir pjovimas.
Lazerio lydymosi ir pjovimo metu ruošinys iš dalies ištirps ir purškiamas išlydyta medžiaga oro srautu. Kadangi medžiagos perdavimas vyksta tik jo skystoje būsenoje, procesas vadinamas lazerio lydymu ir pjovimu.
Lazerio spindulys yra įrengtas labai grynumo inertinėmis pjovimo dujomis, dėl kurių išlydyta medžiaga palieka plyšius, o pati dujos nedalyvauja pjovimo procese. Lazeriu sulydytas pjaustymas gali pagaminti didesnį pjovimo greitį nei dujotizavimo pjovimas. Energija, reikalinga dujofikacijai, paprastai yra didesnė už energiją, reikalingą tirpinti medžiagą. Lazerio lydymosi ir pjovimo metu lazerio spindulys yra tik iš dalies absorbuojamas. Didžiausias pjovimo greitis didėja, kai padidėja lazerio galia, ir mažėja, padidinus lapo storį ir medžiagos lydymosi temperatūrą. Tam tikro lazerio galią ribojantis faktorius yra slėgis per plyšį ir medžiagos šilumos laidumo greitis. Lazerio lydymas ir pjovimas geležies medžiagoms ir titano metalui negali būti oksidacijos pjūvio. Lazerio galios tankis, kuris gamina išlydytą, bet ne dujofikaciją, yra nuo 104 W / cm2 ~ 105 $ literatūros plieno medžiagų.
3. Oksidacijos ir lydymo pjovimas (lazerio liepsnos pjovimas).
Lydymas ir pjovimas paprastai naudoja inertines dujas, jei jas pakeičia deguonimi ar kitomis aktyviomis dujomis, medžiaga užsidega lazerio spinduliuotės apšvitinimu, o deguonies susidaro smurtinėje cheminėje reakcijoje, siekiant pagaminti kitą šilumos šaltinį, kad medžiaga būtų toliau kaitinama, vadinama oksidacijos ir lydymo pjovimas.
Dėl šio poveikio, tuo pačiu storio konstrukcinio plieno, pjovimo greitis gali būti gautas naudojant šį metodą yra didesnis nei lydyto pjovimo. Kita vertus, labiau tikėtina, kad šis metodas bus prastesnės kokybės nei lydyto pjūvio. Iš tikrųjų jis sukuria platesnį plyšį, akivaizdų šiurkštumą, padidėjusį šilumos poveikį zoną ir prastesnę krašto kokybę. Lazerio liepsnos pjovimas netinka tiksliai apdorojamiems modeliams ir aštriams kampams apdirbti (gali kilti pavojus degti spenį). Impulsinio tipo lazeriai gali būti naudojami siekiant apriboti šiluminį poveikį, o lazerio galia lemia pjovimo greitį. Tam tikros lazerio galios atveju ribojantį veiksnį sudaro deguonies tiekimas ir medžiagos šilumos laidumo greitis.
4. Valdymo plyšio plyšimas.
Dėl trapių medžiagų, kurios yra lengvai pažeistos šiluma, didelis greitis ir reguliuojamas lazerio spindulio šilumos nutraukimas vadinamas valdymo plyšimo plyšimu. Pagrindinis šio pjovimo proceso turinys yra: lazerio spindulių šilumos trapios medžiagos maža plotas, dėl kurio regionas turi didelį šiluminį gradientą ir rimtą mechaninę deformaciją, dėl kurio susidaro įtrūkimai medžiagoje. Kol išlaikomas pusiausvyros šildymo gradientas, lazerio spindulys gali paskatinti kreką gaminti bet kuria kryptimi.